Dieta ir širdies sveikata
- Hipertenzija padidėjęs akispūdis
- Hipertenzijos rūšių vaistai
Kaip maitintis, jei streikuoja organizmo variklis Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Mes gyvename nuolatos skubančiame pasaulyje, kuriame ramybė ir poilsis tampa prabangos dalyku. Pasikeitė ir darbo pobūdis.
Darbas tapo sėdimas, reikalaujantis mažai energijos bei fizinių pastangų, o vartojamas maistas kaloringesnis, turintis daug riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių.
Todėl žmonės tunka.
Dieta, kuri širdį apsaugo geriau nei vaistai
Visa tai labai neigiamai veikia sveikatą, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemą. Todėl pirmasis žingsnis, norint išvengti šios sistemos ligų ar siekiant jas sulėtinti, sumažinti jų daromą žalą, — dieta ir širdies sveikata tinkamą mitybos režimą bei produktus. Kiekvienas turime atsiminti didžiojo filosofo Senekos žodžius, jog valgome tam, kad išgyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume.
- Hipertenzija 1 laipsnio 1 2 stadijos rizika
- Naujausias vaistas nuo hipertenzijos 2020 m
Teigiama, jog sveikatą apie 50 proc. Apie trečdalis širdies ir kraujagyslių ligų atsiranda dėl nesveikos mitybos. Pirmas svarbus žingsnelis — mitybos režimas Patartina valgyti tris keturis kartus per dieną ir tuo pačiu metu.
Taip organizmas geriausiai prisitaiko reikiamą valandą išskirti tam tikrus fermentus bei druskos rūgštį, reikalingą virškinimui. Valgydami tuo pačiu dieta ir širdies sveikata, mes organizmui tarsi leidžiame susidaryti dienotvarkę ir energijos paskirstymo planą. Didžioji dalis raciono, daugiau nei du trečdaliai, turėtų būti suvalgoma per pusryčius, priešpiečius bei pietus, nes tuo laiku intensyviausiai dirbame ir mums reikia daugiausiai energijos, kuri ne kaupiama riebalų pavidalu, bet panaudojama darbui.
Vakarieniauti reikėtų iki 19 valandos. Tada organizmui pakanka laiko per naktį apsivalyti ir pasiruošti kitai dienai. Leiskime organizmui pailsėti. Dieta ir širdies sveikata maistas — organizmo priešas ar draugas? Vienas iš žalingiausių veiksnių, skatinantis daugelį ligų, yra besaikis riebalų vartojimas. Vyrai turėtų per dieną suvartoti ne daugiau kaip 95 g, o moterys apie 75 g riebalų. Kiekvienas turėtų žinoti, kad iš 1 g riebalų gauname du kartus daugiau kalorijų nei iš 1g angliavandenių ar baltymų.
Patys riebalai nėra blogai.
Jie, kaip sudedamoji maisto dalis, reikalingi organizmui, tai mūsų energijos resursai. Riebalų reikia ir organizmo įvairių struktūrų susidarymui.
Jų reikia gauti tiek, kiek išnaudojama. Jei mes daug ir sunkiai fiziškai dirbame, galime sau leisti suvartoti daugiau riebalų. Jei darbas lengvas, sėdimas, turėtume atidžiai rinktis, ką valgome. Kiekvienam vertėtų išsitirti kraujyje esančių riebalinių junginių kiekį, nes jis tiksliausiai parodo organizmo būklę. Tuomet žmogų kankina krūtinės angina, gali sutrikti širdies ritmas, netgi ištikti infarktas ar insultas. Esant šiems pakitimams, ligos bei įvairūs sutrikimai ne tik greičiau progresuoja, bet tampa ūmesni, blogesnės širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pasekmės.
Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą mitybą. Patartina rinktis ne gyvulinės kilmės riebalus, o tuos produktus, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių. Tačiau nepatartina visiškai atsisakyti gyvulinės kilmės riebalų. Jiems skirkite 15—20 proc.
Daug gyvulinių riebalų turi ne tik riebi mėsa, bet ir pienas bei grietinė. Todėl reiktų atidžiai sekti jų suvartojimą. Didžioji dalis riebalų 80 proc. Dieta ir širdies sveikata parodė, kad alyvuogių aliejus gali sumažinti kraujo spaudimą. Taip pat šis aliejus turi daug polinesočiųjų riebalų rūgščių — pačių sveikiausių ir geriausių riebalų.
Pakoreguota mityba — lengviausias būdas sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką Shutterstock Lietuvoje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 23 tūkst. Šias ligas sukeliantys veiksniai daugumai gerai žinomi, tačiau, kaip rodo statistika, ignoruojami — mirtingumas pastaraisiais metais nemažėja. Širdies ir kraujagyslių ligų priežastys Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip sako gydytojai, yra visiems puikiai žinomi, netgi banalūs: reikėtų išskirti rūkymą, padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje, blogus mitybos įpročius ir nepakankamą fizinį aktyvumą. Nemažą įtaką šių ligų vystymuisi turi antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas ir piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais.
Yra teigiama, jog polinesočiosios riebalų rūgštys ne tik mažina padidėjusią cholesterolio koncentraciją, bet ir slopina uždegimo reakcijas, padidėjusį kraujo krešumo sistemos aktyvumą bei miokardo jautrumą, apsaugodamos nuo širdies ritmo sutrikimų bei staigių mirčių. Patartina nepamiršti ir juodųjų serbentų, kurie turi labai daug vitaminų bei mineralų. Žinotina, kad su maistu gaunamo cholesterolio poveikis bendrojo cholesterolio koncentracijai kraujyje yra daug mažesnis negu sočiųjų riebalų rūgščių.
Baltasis auksas, tapęs baltąja mirtimi Druska — kažkada baltuoju auksu vadintas ir taip dažnai mūsų vartojamas maisto priedas — dabar tapo baltąja mirtimi, nes ji tiesiogiai susijusi su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu hipertenzija. Ši liga, įprastai nepasireiškianti jokiais ypatingais simptomais, sukelia nebeišnykstamus dieta ir širdies sveikata ir kraujagyslių sistemos pakitimus, kurie gali baigtis ne tik invalidumu, bet ir mirtimi.
Sumažinus druskos kiekį maiste, pavyksta sumažinti ir kraujo spaudimą, išvengiant daugelio nemalonių pasekmių.
Sveikiems žmonėms patariama vartoti ne daugiau nei penkis gramus druskos per dieną.
Kaip maitintis, jei streikuoja organizmo variklis
Manoma, kad organizmui visiškai pakanka jos gauti su maistu, o, jei jau nusprendėte pagardinti patiekalus druska, tai bent jau rinkitės druską su jodu ar tokią, kur dalis natrio pakeista kaliu. Bet vis dėlto sergantiesiems hipertenzija patartina bedruskė dieta.
Daržovės ir vaisiai dieta ir širdies sveikata naudingų mineralų bei vitaminų šaltinis Gausus daržovių vartojimas padeda išvengti nutukimo bei gauti reikiamų vitaminų ir mineralų. Per didelis kūno svoris — viena iš svarbiausių hipertenzijos priežasčių.
Sveikai maitindamiesi, valgydami nekaloringus maisto produktus daržovės, vaisiailengviau kontroliuosite savo svorį. Valgykite pomidorus, bananus, džiovintas slyvas, abrikosus, razinas, vynuoges, migdolus, figas, datules, kmynus, bulves, burokėlius.
Šiuose produktuose gausu kalio, kuris mažina žalingą valgomosios druskos poveikį.
Susiję straipsniai Mityba, vėžio riziką sumažinanti beveik 70 proc. Anot specialistų, tik išbandžius šią dietą racionalu pereiti prie vaistų. Romoje vykusioje didžiausio masto širdies ligų konferencijoje pateikti tyrimų rezultatai įrodė, kad širdies ir kraujagyslių ligų kamuojamiems dietos besilaikiusiems pacientams pavyko 37 proc. Gydytojai iš Didžiosios Britanijos teigia, kad tyrimas sufleruoja paprastą išeitį širdies ligomis sergantiems žmonėms.
Kalis būtinas nervinių ir raumenų ląstelių taip pat ir širdies raumens jaudrumui palaikyti. Kai organizme nepakanka kalio, žmogus tampa vangus, padidėja kraujospūdis, sutrinka širdies veikla, nusilpsta raumenys, gali ištikti paralyžius, mėšlungis, užkietėja viduriai. Nepamirškite ir mūsų senolių pomėgių — valgykite juodą duoną!
Taip pat tinka kruopos, žirniai, žalialapiai augalai krapai, rūgštynėskuriuose gausu magnio. Nemažai magnio randama ir bazilikuose, kmynuose, migdoluose, sojos pupelėse, ryžiuose, salotose. Magnis — būtina organizmui mineralinė medžiaga, kuri plečia kraujagysles, gerina kraujotaką. Žinoma, jei jūsų mityba bus visavertė, valgysite daug ir įvairių daržovių bei vaisių, ko gero, jums pavyks gauti reikiamą mineralų bei vitaminų kiekį.
Žiemą, kai trūksta šviežių produktų, be abejo, savo mitybą galima papildyti ir įvairiais maisto papildais, bet tai nepakeis tikro, natūralaus produkto. Skysčiai taip pat svarbūs Esant žemam kraujo spaudimui hipotonijaikai šąla rankų ir kojų pirštai, tinka įvairūs tonizuojamieji gėrimai, kurių patariama dieta ir širdies sveikata esant padidėjusiam kraujospūdžiui.
Gerkite kavą, žaliąją arbatą. Geriau stenkitės rinktis žaliąją arbatą, kuri taip pat tonizuoja, turi įvairių antioksidantų, apsaugančių organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Manoma, kad žalioji arbata padeda išlaikyti kraujagysles elastingas, apsaugo nuo aterosklerozinių pakitimų, todėl padeda išvengti infarkto bei insulto.
Nepamirškime liaudies medicinos Liaudies medicina mums siūlo česnaką kaip panacėją nuo daugelio ligų, taip dieta ir širdies sveikata ir širdies. Veikliosios česnako medžiagos plečia kraujagysles, apsaugo nuo aterosklerozės, neleidžia susidaryti trombams kasdien reikėtų vienos ar dviejų skiltelių.
Geriausi maisto produktai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Agrastai stiprina kraujagysles ir mažina kraujo spaudimą. Taip pat veikia raminamai, mažina kraujo spaudimą. Vertingiausias maisto produktas — žuvis Žuvyje bei žuvies taukuose gausu omega 3 riebalų rūgščių. Geriausiai tinka menkė, nes tai neriebi žuvis.
Ji apsaugo nuo aterosklerozės, pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu, padeda palaikyti reikiamą kraujo krešumą. Be to, šios riebalų rūgštys yra nepakeičiamos.
Mūsų organizmas jų negamina, tad jos nuolat turi būti gaunamos su maistu.
Dietologė: širdį pastiprinti gali padėti hipolipideminė mityba
Žuvis — bene vertingiausias maisto produktas, kuriame gausu ne tik omega 3 riebalų rūgščių, bet ir vitaminų, ypač riebaluose tirpių A ir D, mineralų. Žuvies patiekalus reikėtų valgyti bent tris kartus per savaitę, ne mažiau kaip po gramų per dieną. Reiktų atkreipti dėmesį, kad minimomis naudingosiomis savybėmis pasižymi, su nedidelėmis išmitimis, tik jūrų žuvys.
