Dieta sveikata širdis žmogus šventas

taf.lt - naujienų ir žinių portalas

Mitybos reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Širdies ir kraujagyslių ligos ŠKL vyrauja gyventojų mirtingumo struktūroje.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo šių ligų miršta daugiau negu 15 mln. Sukaupta daugybė mokslinių įrodymų, kad gyvensenos veiksniai — nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas ir rūkymas — skatina šių ligų atsiradimą.

• Profesinė liga su hipertenzija
• Mokslininkas, pripažįstantis pomirtinį gyvenimą | taf.lt
• Gydytoja dietologė: vasara – egzaminas mūsų organizmui - taf.lt
• Sulfato magnis nuo hipertenzijos
• Širdies ir kraujotakos ligos mūsų visuomenėje yra tokios dažnos, kad sirgti jomis pasidarė normalu.
• 14 būdų sulieknėti: jokių dietų ir sporto - DELFI Sveikata

Mityba veikia ŠKL patogenezę: aterosklerozę, trombozę, uždegimo reakcijas, endotelio funkciją. Mokslinių tyrimų metu įrodytas ryšys tarp mitybos ir lipidų koncentracijos kraujyje. Lipidų apykaitos sutrikimai — vienas iš svarbiausių IŠL rizikos veiksnių. Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje, susijungęs su baltymais, t.

Mažo tankio lipoproteinai MTL perneša apie 75 proc. Jie prasiskverbia į arterijų sieneles ir dalyvauja susidarant atero-sklerozinei plokštelei. Didelio tankio lipoproteinai DTL apsaugo nuo aterosklerozės, nes jie neša cholesterolį iš dieta sveikata širdis žmogus šventas į kepenis, kur oksiduojamas cholesterolis. Kuo šis santykis didesnis, tuo didesnė IŠL rizika.

Eksperimentinių, epidemiologinių ir klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad didžiausią poveikį lipidų apykaitai turi riebalai. Riebalus sudarančios rūgštys skirstomos į sočiąsias, mononesočiąsias ir polinesočiąsias riebalų rūgštis. Jos skirtingai veikia lipoproteinų koncentraciją kraujyje ir IŠL riziką. Sočiosios riebalų rūgštys didina bendrojo ir MTL cholesterolio koncentraciją.

Myristo ir lauro rūgščių poveikis yra stipresnis negu palmito rūgšties, tačiau pastarosios daugiau gaunama su maistu.

Sveikatos receptas. 80 proc. širdies ligų galime išvengti — kaip užbėgti tragedijai už akių

Stearino rūgštis nedidina cholesterolio koncentracijos, bet eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad ji gali skatinti trombozės išsivystymą.

Sočiųjų riebalų rūgščių gausu riebiuose pieno ir mėsos produktuose, taip pat palmių ir kokoso aliejuose.

Kaip nemirti nuo širdies ligų

Vertinant profilaktinių programų, vykdytų Suomijoje ir Norvegijoje, rezultatus nustatyta, kad sumažėjus riebių pieno produktų vartojimui, beveik 15 proc.

Iš augalinių aliejų hidrogenizacijos būdu gaminant margarinus susidaro transriebiosios rūgštys, kurių erdvinė struktūra skiriasi nuo rūgščių, esančių aliejuose. Transriebiųjų rūgščių poveikis lipoproteinų koncentracijai kraujyje yra dar aterogeniškesnis negu sočiųjų riebalų rūgščių. Transriebiųjų rūgščių būna kietuosiuose margarinuose ir maisto produktuose, kuriuos gaminant naudojami dieta sveikata širdis žmogus šventas margarinai bulvių traškučiuose, kepiniuose ir kt.

Mononesočiosios riebalų rūgštys tiesiogiai neveikia cholesterolio koncentracijos kraujyje, tačiau jomis pakeitus so-čiąsias riebalų rūgštis, mažėja bendrojo ir MTL cholesterolio koncentracijos.

Priešingai negu angliavandeniai, kuriais taip pat gali būti keičiamos sočiosios riebalų rūgštys, mononesočiosios rūgštys nemažina DTL cholesterolio koncentracijos ir nedidina trigliceridų koncentracijos, todėl jos yra reikšmingos IŠL profilaktikai.

Monesočiųjų riebalų rūgščių yra alyvų ir rapso aliejuose, taip pat riešutuose. Tačiau dideli šios rūgšties kiekiai, viršijantys 10 proc.

Linolo rūgšties yra saulėgrąžų, kukurūzų, sojos, sėmenų aliejuose.

Rūgštys, esančios jūros žuvų taukuose eikozapentaeno ir dokozaheksaenotaip pat alfa linoleno rūgštis, įeinanti į rapso ir sojos aliejaus, žalių lapinių daržovių sudėtį, priklauso n-3 PNRR. Šios riebalų rūgštys stabdo aterosklerozę, nes didina DTL cholesterolio koncentraciją, mažina padidėjusią trigliceridų koncentraciją ir kraujo krešumo sistemos aktyvumą, slopina uždegimo reakcijas.

Be to, jos mažina miokardo jautrumą, apsaugodamos nuo širdies ritmo sutrikimų ir staigių mirčių. GISSI klinikinio tyrimo metu 11 žmonių, persirgusių miokardo infarktu, kasdien buvo duodama 1 g žuvų taukų. Po 3,5 metų eksperimentinėje grupėje 45 proc. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, valgant žuvies, po g per dieną, didelės rizikos populiacijoje galima 50 proc.

Iš n-6 ir n-3 PNRR organizme pasigamina biologiškai veiklios medžiagos, kurios pasižymi skirtingu poveikiu, pvz. Todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą n-6 ir n-3 PNRR santykį maisto davinyje.

Tyrimai rodo, jog trečdalį sveikatos tiesiogiai lemia mityba.

Maisto riebalams priklauso ir cholesterolis, kurio yra gyvuliniuose maisto produktuose: dieta sveikata širdis žmogus šventas, pieno produktuose, kiaušinio trynyje, kepenyse, austrėse, krevetėse. Su maistu gautas cholesterolis turi mažesnį poveikį kraujo cholesterolio koncentracijai negu riebalų rūgštys, nes apie du trečdaliai kraujo cholesterolio kiekio yra susintetinti kepenyse. Todėl vien tik atsisakius maisto produktų, turinčių daug cholesterolio, pvz. Maistinės skaidulos — tai augalinio maisto dalis, neskaidoma virškinamojo trakto fermentų.

Jos skirstomos į vandenyje tirpias ir netirpias. Tyrimų duomenys rodo, kad tirpios maistinės skaidulos pektinai, esantys vaisiuose ir daržovėse; avižų, miežių, kviečių skaidulos mažina bendrojo ir MTL cholesterolio koncentraciją, nekeisdamos DTL cholesterolio koncentracijos.

Vartojant daug grūdinių produktų, turinčių daug maistinių hipertenzijos medicinos prietaisas, mažėja IŠL ir arterinės hipertenzijos rizika. Aterosklerozei atsirasti svarbūs oksidaciniai procesai, vykstantys organizme.

Oksiduoti MTL lengviau prasiskverbia į kraujagyslių sienelę ir joje kaupiasi. Maisto medžiagos, pasižyminčios antioksidaciniu poveikiu, apsaugo lipoproteinus nuo oksidacijos. Minėtas poveikis būdingas vitaminams C ir E, taip pat beta karotinui, vitamino A provitaminui.

Beta karotino yra morkose, pomidoruose, brokoliuose ir kitose oranžinėse, raudonose ir tamsiai žaliose daržovėse bei vaisiuose. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dieta, kurioje daug beta karotino, sumažina mirčių nuo ŠKL riziką. Tačiau klinikinių tyrimų metu skiriant dideles beta karotino dozes gautas priešingas rezultatas, t. Duomenys apie profilaktinį didelių vitamino E dozių poveikį taip pat skiriasi.

Nors stebėjimo tyrimų rezultatai rodo, kad mažesnis ŠKL naujų atvejų dažnis tarp žmonių, vartojančių dideles vitamino E dozes, tačiau klinikinio HOPE Heart Outcomes Prevention Evaluation Study tyrimo, kurį atliekant buvo skiriama vitamino E veikimo vienetų per dieną, metu nenustatyta miokardo infarkto, insulto atvejų ar mirčių nuo ŠKL sumažėjimo.

Šv. Juozapas pasibeldė į pasvaliečių širdis - AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra

Trūksta moksliškai pagrįstų duomenų ir apie didelių vitamino C dozių profilaktinį poveikį. Taigi remiantis šiuolaikiniais moksliniais įrodymais nerekomenduojama IŠL profilaktikai vartoti antioksidatorių tablečių ar kitos vaisto formos, tačiau siūloma kuo daugiau jų gauti iš natūralių šaltinių, visų pirma — daržovių ir vaisių. Be minėtų vitaminų, daržovėse ir vaisiuose yra daugybė antioksidaciniu ir kitokiu profilaktiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų: flavonoidų, izotiocianatų, fenolių, terpenų, fitoestrogenų, augalinių sterolių ir kt.

Stebėjimo tyrimų duomenimis, daržovių ir vaisių vartojimas apsaugo nuo IŠL ir insulto. Kuo daugiau daržovių ir vaisių suvalgoma, tuo ligų rizika mažesnė.

Suskaičiuota, kad bendruomenei padidinus daržovių ir vaisių vartojimą vidutiniškai g per dieną, galima sumažinti mirčių nuo IŠL riziką proc. Daržovės ir vaisiai — vienas iš folio rūgšties šaltinių. Tyrimo rezultatai rodo, kad jei maiste trūksta folio rūgšties bei vitaminų B6, B12, kraujyje padidėja homocisteino aminorūgšties koncentracija.

Šios dieta sveikata širdis žmogus šventas perteklius laikomas aterosklerozės rizikos veiksniu. Be daržovių, folio rūgšties yra piene ir pieno produktuose, kepenyse, mielėse. Diskutuojama apie grūdinių produktų papildymą folio rūgštimi ir jos papildų skyrimą didelės rizikos grupėms.

Tuk tuk, širdis. Viskas apie svarbiausią mūsų organą

Didelei daliai suaugusių Lietuvos gyventojų nustatomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Arterinė hipertenzija yra vienas iš pagrindinių IŠL ir insulto rizikos veiksnių. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad mityba turi svarbią reikšmę arteriniam kraujospūdžiui. Jis dažniau padidėja nutukusiems asmenims, taip pat tiems, kurių maiste yra per daug natrio ir per mažai kalio.

Daugiausiai natrio gauname su valgomąja druska. Stebėjimo tyrimų duomenimis, kuo daugiau valgomosios druskos vartojama, tuo didesnis arterinis kraujospūdis.

Klinikinių tyrimų metu skiriant dietą su mažu valgomosios druskos kiekiu pavyko sumažinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį. Vartojant kalio turinčių maisto produktų ir kalio papildų arterinis kraujospūdis taip pat mažėjo. Kalio yra daržovėse, vaisiuose, bulvėse, ankštiniuose, grūdiniuose produktuose.