Hipertenzija ir klimato kaita, GYVENIMO BŪDAS - Sveikas Žmogus
Klimato kaita: problema rimta, bet pulti į paniką nereikia Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Praėjusiame numeryje apžvelgėme didžiausias ekologines pasaulio aplinkos problemas. Šį kartą rašome apie klimato kaitą, kartu su pašnekovais svarstome, kaip ją spręsti ir ar iš tiesų ji tokia rimta, kaip paskutiniu metu nušviečia žiniasklaida.
- Giedrė Ruzgaitė.
- Hipofizės adenomos hipertenzija
- Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas Klimato kaitos priežastys ir pasekmės Geologinėje Žemės istorijoje klimatas keitėsi dėl natūralių procesų: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų.
- Visuomenės sveikatos netolygumaiNr.
Nebūkite abejingi ir jūs. Klimatas keitėsi ir keisis nuolatos. Dar iš istorijos pamokų prisimename knygos skyrius apie ledynmečius, o šiandien apie jų tirpimą skaitome laikraščiuose ir klausomės per žinių laidas.
Klasterio tikslai
Klimatas keičiasi dėl kelių priežasčių: saulės radiacijos pasikeitimų, ugnikalnių išsiveržimų, Žemę apgaubiančių pelenais, atspindinčiais saulės šilumą, natūralių klimato svyravimų. Iki pramonės perversmo 18 a. Dauguma mokslininkų teigia, kad dėl to daugiausia kaltas žmogus ir jo veikla: į aplinką išmetama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šiltnamio efektas Jei nesate tikri, kas tas šiltnamio efektas, trumpai paaiškinsime.
- Человек снова открыл свой мир, и он сделает его прекрасным, пока останется на .
- Išeminis insultas su hipertenzija
- В действительности за этой решеткой могло находиться что угодно: экран монитора в любом случае был Но все же монитор показал ему нечто, не виденное никем из ныне живущих.
- Это было восхитительно -- наблюдать жизнь впервые, словно бы в свежести рассвета.
Saulės energijai šildant žemės paviršių ir pakilus temperatūrai, šiluma infraraudonųjų spindulių pavidalu spinduliuojama atgal į atmosferą. Dar kitaip — atmosfera veikia tarsi šiltnamis: praleidžia į vidų matomą šviesą ir sugeria infraraudonąją energiją, todėl šiltnamio viduje sulaikoma šiluma. Visa tai labai natūralu ir daugiau nei būtina įvairiausių formų gyvybei žemėje.
Jei šio šiltnamio efekto nebūtų, metinė temperatūra čia siektų spiginančius minus 18 laipsnių. Šiltnamio efekto dėka ši temperatūra yra plius Juk kai ir tikrame šiltnamyje pasidaro per karšta, jame augančioms daržovėms tai niekaip nepadeda.
Ūkinė veikla, į aplinką išmetanti anglies dvideginį, metaną ir azoto suboksidą, vis daugiau stiprina šiltnamio efektą, ir taip kyla pasaulio temperatūra. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,74 laipsnio, o Europoje — net iki 1. Dvidešimtasis amžius buvo šilčiausias per pastaruosius tūkstantį metų, o tendencija nė kiek nesikeičia: vienuolika pačių karščiausių metų buvo užregistruoti per pastaruosius 12 metų.
Mokslininkai prognozuoja, kad iki metų vidutinė pasaulio temperatūra pakils 1,8—4, o blogiausiu atveju — net 6,4 laipsniais.
Klimato kaitos priežastys ir pasekmės - taf.lt
Nedžiuginančios prognozės Na ir kas? Bus šilčiau, Lietuvoje pradės augti apelsinai ir vynuogės, o vasarą galėsime ilgiau džiaugtis saule ir maudynėmis. Ar ne taip pagalvojote? O, kad būtų taip paprasta! Tiesa, nedidelis temperatūros padidėjimas gali būti naudingas: skaičiavimai rodo, kad Europoje žemės ūkio efektyvumas padidėtų pasaulinei temperatūrai pakilus ne daugiau kaip 2 laipsniais.
Tačiau, atšilus daugiau, naudingumo kreivė kristų žemyn. Smarkus temperatūros pakilimas padidintų katastrofiškų įvykių, tokių kaip staigus Grenlandijos ledynų tirpimas ir jūros lygio kilimas, pavojų.
Mūsų draugai
Kylantis jūros lygis užtrauktų pavojų pajūrių gyventojams, dėl klimato pokyčių gamtos stichijų smūgiai sausros, potvyniai, karščio bangos ir audros būtų dažnesni ir stipresni. Tuose regionuose, kur jaučiamas vandens stygius, jo imtų trūkti dar labiau. Dėl sausrų ar potvynių didėtų maisto trūkumas, įvairiuose regionuose daug aktyviau plistų tropinės ligos.
Negana to, nykstantys maisto ir vandens ištekliai skatintų žmonių emigraciją į kitus kraštus, o tai sukeltų politinę įtampą ir konfliktus. Nepatogūs faktai Nors kalbame ateities laiku, numoti ranka ir sakyti, kad viskas dar toli, prabangos neturime.
Jau klimato pokyčiai jau sukėlė daugybę problemų visame pasaulyje. Per pastaruosius dešimtmečius Arkties ledo plotas sumažėjo 10 proc. Per pastarąjį amžių vandenynų lygis pakilo 12—22 cm, o ateityje prognozuojamas dar spartesnis kilimas.
Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje įvyko tris kartus daugiau su orais susijusių stichinių nelaimių, palyginti su 7-uoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu: karščio bangų, potvynių, sausrų ir miškų gaisrų. Visi šie hipertenzija ir klimato kaita kainuoja daug žmonių gyvybių, sukelia daug ekonominių problemų ne tik epicentruose, bet ir visame pasaulyje.
Prisiminkite vos prieš kelerius metus, aisiais, Europą iškankinusią karščio bangą, per kurią visame žemyne hipertenzija ir klimato kaita daugiau nei 70 tūkst. Panaši, nors kiek silpnesnė, banga atvilnijo ir aisiais.
Netgi netolimos prognozės yra labai liūdinančios: mokslininkai jau dabar spėja, kad iki m. Šveicarijos Alpių ledynų.
Klasterio nariai
Pakilusi temperatūra pakenks ir augalams bei gyvūnams: daugelis jų nesugebės prisitaikyti prie aukštesnės temperatūros pokyčių ir tiesiog išnyks. Egidijumi Rimkumi Pabūkime skeptikais: ar užtenka mokslininkų surinktų duomenų ir paties mokslo reliatyviai trumpos gyvavimo istorijos, kad galėtume tvirtinti, kad žmogaus veikla išties sukėlė klimato atšilimą? Juk, palyginti su žemės amžiumi, žmonės čia gyvena vos akimirką. Ir taip, ir ne. Temperatūros matavimai pradėti 17 a. Tiesa, kalbėti apie gamtos ciklus, tūkstančius, milijonus metų duomenų iš tiesų per mažai, čia mokslininkai vadovaujasi netiesioginiais indikatoriais.
Visuomenės sveikatos netolygumų ir kitos apžvalgos - Higienos institutas
Vis dėlto apie klimato kaitą, siejamą su žmogaus ūkine veikla, duomenų pakanka: padidėjusį anglies dvideginio kiekį atmosferoje pradėta jausti jau prasidėjus pramonės revoliucijai 18 a.
Taigi, kad būtų galima įvertinti žmonių poveikį klimatui, metų duomenų užtenka. Vis dėlto teigti, kad įtaką daro tik vienas ar kitas veiksnys, būtų neteisinga — šis poveikis yra abiejų veiksnių sąveika. Aš manau, kad žmogaus poveikis yra kiek stipresnis nei gamtos, kadangi klimato pokyčiai per pastaruosius keliasdešimt metų yra kiek per dideli, kad juos paaiškintume vien gamtiniais procesais.
Kokios yra klimato kaitos pasekmės? Ar tiesa, kad paskutiniu metu padažnėjusios stichinės nelaimės yra sukeltos būtent šiltnamio efekto? Sąsajų su žemės drebėjimais ar cunamiais realiai nėra.
Tačiau uraganai, sausros, liūtys, karščio bangos ir potvyniai su klimato kaita yra susiję. Iš kitos pusės, sunku pasakyti ir nustatyti, kad kuris nors konkretus potvynis yra sukeltas būtent kylančios temperatūros. Visdėlto šiuo metu bendra statistika rodo, kad ekstremalių įvykių skaičius auga. Bet kokie ekstremalūs įvykiai gamtoje kelia pavojų žmogui, atneša daug nepatogumų, ekonominių nuostolių.
Kiekvienas pasaulio regionas turi savų problemų, pradedant karščiais, šalčiais, sausromis, liūtimis ir baigiant potvyniais ar uraganais. Europai, manau, daugiausia žalos padarys didėjantys temperatūros nuokrypiai, tokie hipertenzija ir klimato kaita, pvz.
- Kokie krūviai gali būti sergant hipertenzija
- Люди, ходившие по его улицам, не существовали в этой застывшей картине.
- В аналогичных случаях все роботы в целях самозащиты поступают одинаково.
- Hipertenzija skirstoma į
