Hipertenzija kaip psichosomatinė liga
Psichosomatiniai sutrikimai Šeimos gydytojai tikrai žino pacientų grupę, kuri, kaip sakoma, ieško ligos. Manoma, kad tokių gali būti net trečdalis visų pacientų.
Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m. T Nebėk vienas, bėk kartu su "Bėgimo akademija" Bėgimas — viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys.
Ar bent dalis hipertenzija kaip psichosomatinė liga kreipiasi į jus? Gal kai kurie kreipiasi dėl kitų priežasčių, bet konsultacijų metu išsiaiškinate hipertenzija kaip psichosomatinė liga psichosomatines problemas?
Gyvenimas su arterine hipertenzija: kaip suvaldyti ligą?
Dažniausiai žmogus kurį laiką kankinasi dėl neaiškių, neapibrėžtų kūno pojūčių ar skausmų ir dėl to pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Atlikus standartinius, o neretai ir išplėstinius tyrimus paprastai jokios somatinės ligos nenustatoma, tada pacientas siunčiamas pas psichiatrus ar psichoterapeutus.
- Raudonojo vyno nauda sergant hipertenzija
- Gripo epidemija Lietuvoje įgauna stulbinantį mastą: gydytojai keičia taktiką — Gydytojapasirodo, yra ne tik paprastas skausmas, bet ir psichosomatinis.
- Liga gali būti būdas gauti tai, ko nepavyksta esant sveikam Dirba sirgdama sveikaszmogus.
Dažnai pats žmogus būna yra 2 laipsnių hipertenzija pavojinga labai skeptiškai dėl šio vizito. Jis ar ji patiria fizinę kančią ir pirmiausia tikisi surasti ir diagnozuoti kokią nors fizinę negalią. Pasiūlymas apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistus nustebina, o neretai ir supykdo.
Kalbantis išryškėja tam tikros emocinės problemos, tačiau tikrai ne visi pacientai pasiryžta psichoterapiniam gydymui. Dalis taip ir lieka skeptiškai nusiteikę ir tęsia apsilankymus pas fizinės sveikatos specialistus, deja, neretai beprasmiškai. Ar jos daugiausiai susiję su stresu, nerimu? Neišreikštomis emocijomis?
Nuorodos kopijavimas
Psichosomatiniai sutrikimai susiję su pernelyg dideliu emociniu krūviu, kurį patiria psichika. Tai gali būti tiek stresas, tiek skaudūs, traumuojantys išgyvenimai, tiek ir neįsisąmoninti jausmai.
Esmė yra tame, jog kai mūsų psichika, susiduria su pernelyg stipriais ir jai nebepakeliamais, užliejančiais išgyvenimais, ji permeta juos į kūną — atsiranda jausmui skirti fiziniai pojūčiai. Tai labai senas psichologinis mechanizmas padedantis mums pavojaus, streso metu išlaikyti blaivią sąmonę, nesutrikti ir reaguoti tinkamai į situaciją.
Fiziniai pojūčiai tuo metu palengvina psichikos darbą.
Tuos pojūčius mes visi esame tikrai ne kartą išgyvenę ir jie yra mūsų sveiko funkcionavimo dalis. Psichosomatiniai sutrikimai atsiranda tuomet, kai šie pojūčiai užsitęsia, tampa kankinantys, tarsi fiksuojasi ir ima kartotis.
Tam tikromis sąlygomis jie gali sukelti panikos sutrikimus ir rimtas psichosomatines ligas.
Jos nuo psichosomatinių sutrikimų skiriasi tuo, kad pasižymi ir būdinga hipertenzija kūno pažeidimais, jas sunkiau gydyti, nes reikia iš tikrųjų gydyti ir kūną, ir sielą. Tai tokios psichosomatinės ligos kaip: opaligė, arterinė hipertenzija, skydliaukės hiperfunkcija, reumatoidinis artritas, opinis kolitas ir kt.
Jų metu nustatyti tą emocinį komponentą, kuris provokuoja ligą yra pakankami sudėtinga. Beveik visiems gerai pažįstamas psichosomatinis sutrikimas — kai suka vidurius prieš egzaminą, labai svarbų pokalbį ar pan.
Susiję straipsniai
O auštą kraujospūdį kelia nebūtinai cholesterolis, tą puikiai daro ir stresas. Kokias fizinių negalavimų ir emocijų sąsajas išskiria specialistai, ar yra aiškiai nustatytų kūno, tam tikrų organų ir psichikos sąveika? Gal galėtumėte pavardinti?
Gal kiekvieno žmogaus psichosomatika veikia individualiai? Nėra tokio dėsningumo, kad koks nors jausmas visiems žmonėms sukeltų tuos pačius fizinius pojūčius ir negalavimus.
Tačiau yra tam tikros mūsų kūno vietos, kurios yra jautresnės, labiau pažeidžiamos ir stipriau nukenčia nuo intensyvių emocijų. Kiekvienu atveju fizinius reiškinius sukėlę jausmai yra individualūs.
Dažniausiai tai būna tokie stiprūs ir prieštaringi jausmai, kad juos labai sunku įsisąmoninti ir suvokti. Taip gali nutikti, kuomet jaučiame tam pačiam žmogui ir pyktį, ir neapykantą ir, deja, meilę, prisirišimą. Arba tas pats žmogus mus ir žavi ir gąsdina ir kelia pavydą.
Taip pat psichosomatinių hipertenzija kaip psichosomatinė liga priežastis nebūtinai yra vien tik stiprūs jausmai, tai gali būt ir trauminiai išgyvenimai, skaudus, neįsisąmonintas, pamirštas patyrimas.
Prisirašiusiems pacientams šeimos gydytojo paslaugos teikiamos NEMOKAMAI
Bet kokiu atveju šiuos sutrikimus sukelia tai, kas panašu į susiraizgiusį kamuolį iš jausmų, minčių, patyrimo, emocijų, prisiminimų, baimių, fantazijų, asociacijų ir kt. Neretai psichosomatinius sutrikimus sukelia agresyviosios mūsų dalies apraiškos.
Sveikatos kodas apie arterine hipertenzija 2
Taip nutinka žmonėms, kurie dėl savo asmeninių savybių gyvenime yra pasirinkę kelią būti malonūs, mandagūs, paslaugūs.
Savo pykčio, nepasitenkinimo, susierzinimo jausmus jie tikrąja to žodžio prasme slopina. Manoma,kad tokiu būdu sužadinama simpatinė nervų sistemos dalis, bet dirginimui neturint iškrovos susergama psichosomatine liga.
Skauda, tačiau priežasties neranda: gydytoja papasakojo apie sunkiai pastebimą ligą
Taip nutinka arterinės hipertenzijos ir daugelio autoimuninių ligų atveju. Jei išstumiami ir neigiami globos ir rūpesčio poreikiai, bergzdžiai sužadinama parasimpatinė nervų sistema, gali atsirasti opaligė.
Vaikams, ko nors labai nenorint, ko nors vengiant ir bijant, dažnai skauda pilvą; temperatūra kyla vien dėl neigiamų emocijų darželyje. Ar tiesa, kad šia prasme vaikai dar jautresni nei suaugusieji, dažniau patiria psichosomatinių sutrikimų?
Jei taip, kodėl taip yra? Taip, vaikystėje mes visi esame jautresni hipertenzija kaip psichosomatinė liga labiau pažeidžiami, nes apsauginiai psichikos mechanizmai dar yra nebrandūs ir nesusiformavę. Vaikas emocijas išgyvena ir išreiškia tuojau pat, betarpiškai, spontaniškai, reaguodamas ir kūnu ir siela.
Kai to padaryti jis negali, kuomet baiminasi aplinkinių reakcijos ar tiesiog nepajėgia, jo jausmai labai greitai pereina į kūną ir atsiranda taip vadinamos psichosomatinės reakcijos. Dažnai vaikai savo skausmą ar liūdesį parodo sutrikusiu, nekontroliuojamu, neadekvačiu elgesiu. Tačiau pyktis ar susierzinimas, taip pat baimė, gali pasireikšti pilvelio skausmais. Vaikas, kuris nenori atsiskirti nuo mamos, kuriam nepatinka darželis, kaip tyčia ima ir suserga.
