Hipertenzija klimato kaita
Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas Klimato kaitos priežastys ir pasekmės Geologinėje Žemės istorijoje klimatas keitėsi dėl natūralių procesų: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų.
Paskutinius metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė kaitos priežastis - žmonių veikla. Žmogus nuo industrializacijos pradžios pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino šiltnamio efektą Žemės atmosferoje.
Klimato kaitos priežastys ir pasekmės
Įvairios dujos, kurias išmeta transportas, pramonė, žemės ūkis, kaupiasi atmosferoje. Atmosferoje susikaupusios antropogeninės dujos praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus.
Natūraliomis sąlygomis ši šiluma būtų išspinduliuota į kosmosą. Šiltnamio dujų gausėjimą lėmė neapgalvoti žmonijos veiksmai: miškų kirtimas, urbanizacija, ekstensyvi ir intensyvi žemės ūkio plėtra. Naikinant miškus ir keičiant Žemės paviršių sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje, keičiasi Žemės albedas.
Apie klimato kaitą — Europos aplinkos agentūra
Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Klimato kaitos padariniai: hipertenzija klimato kaita vandenyno lygio kilimas, vegetacijos kaita, sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai.
- Kovos su hipertenzija priemonės
- Širdies sveikatos moterys, vyresnės nei 50 m
- Per pastaruosius metų vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo beveik 0,8°C, Europoje — maždaug 1°C.
Taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių - tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. Lietuvoje oro temperatūros stebėjimų pradžia Vilniuje siekia m. Daugiau nei metų trunkantys matavimai leidžia įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus.
Labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų 1 pav. Vidutinės metinės temperatūros kaita Vilniuje — m. Lyginant su XX a.
Apklausa: paaiškėjo, ką lietuviai mano apie klimato kaitą
Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros, Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai - vienur kritulių mažėja, kitur didėja tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli.
Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai. Klimato prognozės XXI amžiui sudaromos remiantis skaitmeniniais modeliais.
Kadangi klimatas vis labiau priklauso nuo žmonių veiklos, klimato kaitos prognozės sudaromos pagal socialinės-ekonominės raidos scenarijus. Jie įvertina žmonių populiacijos augimą, ekonomikos vystymasį ir su tuo susijusius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Remiantis modeliavimo rezultatais, prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki m. Prognozuojama vidutinė metinė maksimali oro temperatūra °C Vilniuje ir Klaipėdoje XXI amžiui, remiantis skirtingais emisijų scenarijais.
Apie klimato kaitą
Tokių karščio bangų — m. Pajūryje tokie pavojingi reiškiniai pasitaikys rečiau skaičius per metus padidės tik 1—2 dienomis. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį. XXI amžiuje Saulės spindėjimo trukmė augs rugpjūčio—spalio mėnesiais ir mažės likusią metų dalį.
Saulės spindėjimo trukmės mažėjimas daugiausiai susijęs su padidėjusiu debesuotumu dėl aktyvios cikloninės veiklos šaltuoju metų sezonu.
Klimato kaitos priežastys ir pasekmės - taf.lt
Prognozuojamas metinis kritulių kiekis, hipertenzija klimato kaita dienų su krituliais skaičius XXI. Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, XXI a. Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui. Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Lietuvos pajūrys priklauso pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius pokyčius XXI amžiuje.
Pagal pesimistines prognozes Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5—1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindimo pavojus Klaipėdai ir Palangai.
Dažnesnės vėjo patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą. Todėl norint išvengti neigiamų padarinių reikia pritaikyti esamus inžinerinius tinklus prie būsimų pokyčių. Daugiametė jūros vandens lygio kaita ties Klaipėda — m. Klimato hipertenzija klimato kaita gali turėti hipertenzija 2-3-oji padarinių, todėl reikalingos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės.
Siekiant sumažinti neigiamą ekstremalių klimato reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs tampa kasdieniniai meteorologinių bei hidrologinių reiškinių stebėjimai ir jų prognozavimas. Kartu su aplinkos stebėsena ir techninėmis prisitaikymo priemonėmis turi vykti ir socialiniai pokyčiai, kad visuomenė sugebėtų prisitaikyti ir prisiimti atsakomybę už vykstančius pokyčius.
Parengta pagal: Galvonaitė A. Lietuvos Klimatas. LHMT, p. The Oxford Dictionary of Wheather Oxford University Press. Rimkus E. Lietuvos klimato pokyčių XXI amžiuje prognozė, Geografija 43 2 : 37— Margelytė S. Magistro darbas, darbo vadovas doc. Rimkus, p. Meier H. Simulated sea level in past and future hipertenzija klimato kaita of the Baltic Sea. Climate research 59— Bukantis A.
Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje. VU leidykla, hipertenzija klimato kaita. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento duomenis, Apie mus.
