Hipertenzijos gydymo informacinis vaizdo įrašas


Padidėjęs kraujo spaudimas — ką kiekvienam svarbu žinoti? Maždaug trečdalis 25—65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos padidėjusio arterinio kraujo spaudimo.

Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais

Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu.

hipertenzija 25 metų amžiaus

Print 0 Sergamumo mastai didėja Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m.

Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc. Pirminė hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui.

  1. Ar galima skumbres valgyti sergant hipertenzija
  2. Galūnių skausmas hipertenzija
  3. Spaudimas zemas
  4. Širdies ir kraujagyslių ligos - Koronarografija. Informacija Pacientui

Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos hipertenzijos gydymo informacinis vaizdo įrašas, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc.

hipertenzijos gydymo konsultacija

Kodėl turime stebėti kraujospūdį? Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų. Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis.

Insultas ir infarktas dažniausiai įvyksta ryte

Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija ir paveldimumas.

5 tinktūrų mišinys hipertenzijai gydyti

Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti. Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, hipertenzijos gydymo informacinis vaizdo įrašas vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.

Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu.

Kaip išgydyti hipertenziją amžinai?

Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja.

Arterinė hipertenzija ir širdies nepakankamumas Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Širdies nepakankamumas ŠN — tai terminas, kuriuo apibūdinami paciento negalavimai, ligos požymiai ir organų funkcijos pokyčiai, atsirandantys širdžiai nepajėgiant aprūpinti organų deguonimi. Tokią būklę gali išprovokuoti įvairios širdies ligos, o tinkamas jų gydymas padeda išvengti ar atitolinti širdies nepakankamumą. Vystantis širdies nepakankamumui reikšmingas ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Širdies nepakankamumas, kai sergama hipertenzine širdies liga, — klastinga būklė apie kurią reikėtų pakalbėti plačiau. Kiek žmonių kenčia nuo širdies nepakankamumo?

Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių.

Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos.

Tačiau kasdienėje praktikoje gydytojai neretai pasigenda struktūrizuotos ir apibendrinančios informacijos apie genetinių tyrimų panaudojimą klinikiniame darbe.

Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja. Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo.

Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną — ryte ir vakare. Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę.

Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba

Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus. Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, gali skirtis 10—20 mmHg, tad patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni. Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Ši būklė būdinga apie 10 proc.

Lietuvos kardiologų draugija

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Pirminė arterinė hipertenzija — nepagydoma liga, todėl labai svarbu sureguliuoti kraujo spaudimą, kol neišsivystė komplikacijos. Arterinė hipertenzija gydoma antihipertenziniais vaistais.

Jų yra kelios grupės. Kokius vaistus skirti ir kada juos keisti kitais, gydytojas nuspręs įvertinęs paciento tyrimų — elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūvio mėginio, akių dugno, skydliaukės ir inkstų funkcijos — rezultatus.

Prašome atidžiai perskaityti šį bukletą. Jeigu Jums reikės papildomos informacijos, paklauskite apie tai savo palatos gydytojo ar slaugytojos. Koronarografija yra specialus Jūsų širdies vainikinių arterijų rentgenologinis tyrimas, leidžiantis nustatyti, ar Jūsų vainikinės arterijos yra susiaurėję ar užsikimšę. Tai yra svarbus tyrimas, kuris yra naudojamas tuomet, kai Jūsų gydytojas įtaria ar žino, kad jūs sergate koronarine širdies liga.

Jei po savaitės gydymo kraujo spaudimas normalizuojasi, galima teigti, kad vaistai parinkti tinkamai, tačiau būtina tęsti gydymą. Rašyti komentarą