Kokie prasti sveikatos pasirinkimai yra susiję su širdies ligomis
Lapkričio 8-oji — Europos sveikos mitybos diena! Lapkričio 8-ąją — Europos sveikos mitybos dieną — visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo maitinimosi sukeltų ligų.
Nes neteisinga mityba — vidinio diskomforto, antsvorio ir rimtų ligų priežastis. Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas - tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai — taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą.
Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti.
Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla.
- Širdies ir kraujagyslių ligos lemia pusę mirčių. Susimąstėte? | taf.lt
- Vaistas nuo hipertenzijos nekenksmingas
- Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
- Hipertenzija priežasčių, kaip atsikratyti
Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų.
Mitybos subalansavimas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maisto racione turi būti Normalios racionalios mitybos sąlygos galimos tik esant energijos pusiausvyrai — kai gaunamas su maistu energijos kiekis per parą atitinka išeikvotos energijos kiekį.
Maisto produktuose yra baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, mikroelementų, vitaminų, vandens ir kitokių junginių.
Dažniausiai sudaro daugiau kaip pusę paros maisto kalorijų. Beveik visi angliavandeniai gaunami iš augalinių produktų, išskyrus pieną, vienintelį gyvulinės kilmės produktą, kuriame yra daug angliavandenių laktozės.
Gausiai vartojantys angliavandenių žmonės tunka, jiems anksti pradeda vystytis aterosklerozė, gali sutrikti riebalų ir angliavandenių apykaita, pablogėti kasos veikla, susidaryti palankios sąlygos susirgti cukriniu diabetu, sumažėti darbingumas.
Maiste ypač nepageidautinas cukraus perteklius. Jo šaltiniai yra cukringi produktai ir konditerijos gaminiai: cukrus, medus, saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai ir kt. Cheminės riebalų kokie prasti sveikatos pasirinkimai yra susiję su širdies ligomis priklauso nuo riebiųjų rūgščių santykio. Organizme riebalai gali sintezuotis ne vien iš maisto riebalų, bet ir iš angliavandenių, o kartais — baltymų. Riebalų organizme mažėja badaujant, o daugėja tunkant.
Kokie prasti sveikatos pasirinkimai yra susiję su širdies ligomis DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse.
Ar žinai, kad? Vaistininkės patarimas, kas geriausia jūsų širdžiai Nuo nuotaikos pakėlimo iki širdies ritmo reguliavimo. Vaistininkė ir žolininkė Vida Jokimienė kasdien susiduria su žmonėmis, kurie klausia įvairių sveikatos patarimų, kad jeigu reiktų įvardinti stebuklingą augalą, gudobelė vienareikšmiškai būtų geriausiųjų tarpe. Apie tai, kaip, kada ir su kuo gudobelę reiktų vartoti, kad ji atskleistų geriausias savo vaistines savybes, žolininkė dalijasi ir su skaitytojais. Širdies maistas — gudobelė ir magnis Žmogaus širdies raumuo vidutiniškai susitraukia 60 kartų per minutę, kartų per valandą, per metus, 80 per gyvenimą.
Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles. Problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu, bei kokiame pavidale jis cirkuliuoja kraujyje.
Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį.
Jeigu su maistu gauname per mažai cholesterolio, gali suaktyvėti jo gaminimas organizme Moncevičiūtė — Eringienė, Baltymai reikalingi organizmo augimui, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Tai sudėtingi aminorūgščių junginiai, randami gyvuosiuose organizmuose. Baltymai sudaryti iš anglies, vandenilio, deguonies ir azoto. Baltymų funkcijos: struktūrinė funkcija — jie yra jungiamojo audinio, membranų, tarpląstelinės medžiagos, sausgyslių ir kremzlių sudedamoji dalis; apsauginė funkcija — kraujo baltymas fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjimo procese ir apsaugo organizmą nuo nukraujavimo, patekus į organizmą svetimų medžiagų, susidaro antikūnai ir jas neutralizuoja; medžiagų pernašos funkcija — hemoglobinas transportuoja deguonį kraujyje; katalizinė funkcija - ląstelėse cheminių reakcijų eigą spartina fermentai; signalinė funkcija - išorinėje ląstelės membranoje yra baltymų molekulių, kurios sugeba keisti savo tretinę struktūrą, reaguodamas į išorinius dirgiklius, kaip temperatūra, pH pokyčiai, šviesa.
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia pusę mirčių. Pixabay nuotr.
Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui svorio. Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais sveikatos patikrinimas širdies liga. Sudaro 70 proc.
Jis reikalingas kaip įvairių mineralinių ir organinių druskų tirpiklis, perneša maisto medžiagas ir apykaitos produktus, padeda išlyginti organizmo temperatūrą.
Ekspertai perspėja vairuotojus: prieš žiemą verta susirūpinti, kokiu oru kvėpuojate
Žmogui skysčių derėtų išgerti 1,5 -2,2 litro per dieną. Apie pusę šio kiekio gaunama su maistu. Reikia valgyti vandeningus produktus — šviežias daržoves ir vaisius, gerti šviežias sultis, valgyti kruopų košes. Su vandeniu iš virškinimo trakto pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Mineralinės medžiagos skirstomos į makro ir mikro elementus.
Makro elementai — kalcis, fosforas, geležis, natris, kalis, magnis, chloras ir kt. Kalcis svarbus kaulams, širdžiai, nervų sistemai. Jo per parą reikia 1 g.
Fosforas kartu su kalciu pagrindinė kaulų ir raumenų sudedamoji dalis, jis įeina į raumeninio ir nervų audinių fermentų sudėtį.
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia pusę mirčių. Susimąstėte?
Per parą reikia 1,5 — 2 g. Geležis — kraujo sudedamoji dalis, įeina į raumenų, kepenų fermentų sudėtį. Natris padeda reguliuoti osmosinį spaudimą ir skysčių reakciją.
Kalis įeina į ląstelių protoplazmos sudėtį, didina ląstelių sienelių laidumą. Mikroelementų maisto produktuose yra labai mažai, matuojama mikrogramais. Jie yra būtini, nes reguliuoja medžiagų apykaitą.
Norint būti sveikiems reikia ne tik kokie prasti sveikatos pasirinkimai yra susiję su širdies ligomis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas - tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius - maistas geriau suvirškinamas. Virškinimo sistema pailsi naktį, miegant.
Ji turi ilsėtis ne mažiau, kaip val. Maisto produktus, kurie turi daug gyvulinių baltymų ir riebalų, reikia vartoti dieną ar rytą, nes jie skatina medžiagų apykaitą, dirgina nervų sistemą, apsunkina miegą. Vakare geriau vartoti pieną, kefyrą, varškę, daržovių salotas, vaisius.
Paros maisto raciono energetinės vertės dalis kiekvienam valgymui priklauso nuo darbo veiklos pobūdžio, fizinio krūvio ir amžiaus. Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis.
Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Norint pagerinti bei pagreitinti maisto medžiagų virškinimą ir pasisavinimą organizme, maistas termiškai apdorojamas. Pakaitinti baltymai ir angliavandeniai pasisavinami lengviau. Šiluma veikia ne tik teigiamai, bet ir neigiamai: dėl aukštos temperatūros poveikio dauguma organizmui reikalingų maisto medžiagų visiškai arba iš dalies suyra.
Verdant ne tik suardomos maisto medžiagos, bet ir sunaikinami įvairūs mikroorganizmai. Mikroorganizmai žūsta, kai verdamo produkto viduje pasiekiama 75ºC temperatūra.
Virdamos daržovės netenka iki 50 procentų vitamino C. Neluptose daržovėse išlieka daugiau vitaminų, nes odelė - tai puikus barjeras, neleidžiantis vitaminams patekti į vandenį. Verdant maisto produktus vandenyje prarandama daugiausia vitaminų, nes didelė jų dalis yra tirpūs vandenyje.
Kepant maistas paprastai kaitinamas trumpiau negu verdant, tačiau kepimo temperatūra yra daug aukštesnė negu virimo. Be to, kepant vartojami riebalai, o jų ir taip dažnai vartojame per daug.
Orkaitėje maistas kepa ilgiau. Todėl, pavyzdžiui, orkaitėje keptos bulvės netenka tiek pat vitaminų kaip ir virtos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliantys kenksmingi junginiai. Kepant maistą įkaitintuose riebaluose išsaugoma daugiau vitaminų, tačiau maisto produktai prisigeria riebalų ir būna labai nalgesinas nuo hipertenzijos. Garuose virtame maiste išlieka beveik du kartus daugiau vitaminų nei virtame įprastai, nes produktai neturi tiesioginio kontakto su skysčiu.
Garuose ruoštas maistas ypač tinka tiems, kurie siekia sveikai maitintis ar laikosi dietos, nes gaminant maistą gariniame troškintuve nereikia riebalų. Produktai išlieka sultingi ir neprikepa prie indo sienelių dėl jame susidariusios drėgmės. Gaminant garuose nuodingų medžiagų nesusidaro.
