Maistiniai riebalai cholesterolis ir širdies sveikata
Spausdinti Grandinė: netinkamas maisto pasirinkimas ir sėslus gyvenimo būdas lemia antsvorį, kartais — ir nutukimą bei su tuo susijusias ligas. Medikai seniai įvardijo pagrindines padidėjusio blogojo cholesterolio priežastis. Tai mityba, antsvoris, rūkymas, nejudrumas. Kalbant apie mitybą, dažniausiai linčiuojamas riebus ir keptas maistas, saldumynai. Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit pabrėžia, kad cholesterolio kiekis didėja ir suvartojant per mažai skaidulinių medžiagų.
Vis dėlto Kauno klinikų gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos bei Antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė dr. Petereit keičiant maitinimosi įpročius radikalių priemonių imtis nerekomenduoja. Pokalbis su ja — apie netinkamą mitybą, antsvorį ir gyvenimo būdą.
Kuo jie rizikuoja? Antsvorio turintys žmonės to dažnai nesureikšmina: galvoja, kad gydytojas išrašys vaistų, ir problemos išsispręs. Tačiau kai kūno masės indeksas KMI, apskaičiuojamas kūno svorį kg padalijus iš ūgio mpakelto kvadratu — red.
Nutukimo laipsniui didėjant, auga ir lėtinių ligų rizika. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Nuorodos kopijavimas
Nors tas, kas turi nedidelį antsvorį, nebūtinai turės aukštą kraujospūdį, tačiau po kelerių metų gali išaugti bendras cholesterolio kiekis, kartu — ir blogojo cholesterolio kiekis. Išauga ir lėtinių širdies ligų rizika, taip pat cukrinio diabeto, onkologinių ligų.
Pavojingiausių riebalų akimis nepamatysite: kaip sumažinti kraujyje esančių riebalų kiekį? Netinkama mityba, alkoholio vartojimas, nejudėjimas. Anot jo, visa tai didina riebalų kiekį kraujyje, o šie riebalai, nors akimi nematomi, patys pavojingiausi. Riebalai ant šlaunų, pilvo, rankų ir kitų kūno vietų puikiai matomi, tačiau ar žinote, kad žmogui pavojingiausi tie riebalai, kurių plika akimi nepamatysime?
Apskritai didėjant nutukimui išauga visų lėtinių ligų rizika. Nutukimas yra trijų laipsnių. Pirmojo maistiniai riebalai cholesterolis ir širdies sveikata — kai KMI siekia 30—35, antrojo — 35—40 ir trečiojo — nuo Trečiojo laipsnio nutukimą dažniausiai lydi įvairios ligos. Moterys kartais bijo poodinių riebaliukų, tačiau tai tik estetinė problema. Iš tiesų reikėtų bijoti vidinių riebalų, kurie kaupiasi aplink vidaus organus ir yra tiesiogiai susiję su lėtinių ligų rizika.
Turintys didelį vidinių riebalų kiekį net nesusimąsto, kad yra nutukę, nes tų riebalų išoriškai nematyti. Tiesa, vidinių riebalų gali turėti ir nenutukęs žmogus. Juos gali nustatyti kūno masės analizatorius.
Antsvoris nustatomas ir vis daugiau vaikų ir paauglių. Kas penktas vaikas Lietuvoje turi antsvorio arba nutukimo problemų ir šis skaičius vis auga. Kalbant apie antsvorio ir nutukimo priežastis, dažniausiai tai būna ne viena priežastis, o visas jų rinkinys. Svoris auga tada, kai iš maisto energijos gauname daugiau nei sugebame jos išeikvoti. Neišeikvota energija virsta riebalais. Svoris auga, kai netinkamai pasirenkame maisto maistiniai riebalai cholesterolis ir širdies sveikata, juos renkamės per daug kaloringus ar tokius, kurie tenkina skonio receptorius, tačiau jų maistinė vertė yra labai prasta.
Vaikų antsvorio priežastys — netinkamas maisto pasirinkimas ir sėslus gyvenimo būdas. Man ir mano kolegoms tenka nemažai dirbti su antsvorio turinčiais ir maistiniai riebalai cholesterolis ir širdies sveikata vaikais.
Kaip kovoti su cholesteroliu? Statistikos duomenimis, kas antra mirtis Lietuvoje kyla dėl širdies ar kraujotakos sistemos sutrikimų. Daugiausiai gyvybių pasiglemžia miokardo infarktas, šiek tiek mažiau — insultas, rašoma Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos pranešime. Apie vieną iš veiksnių — kraujagysles kemšantį cholesterolį, jo funkcijas ir mažinimo būdus kalbamės su šeimos gydytoja Jūrate Karpoviene. Sakykite, kodėl jos tokios dažnos Lietuvoje ir, ko gero, visame pasaulyje?
Pastebime, kad, jei per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkst. Tai rodo, kad jų gyvenimo būdas yra sėslus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
O maisto pasirinkimą ir gyvenimo būdą labai nulemia ir emocinė būklė. Dažniausiai maisto pasirinkimą nulemia mūsų emocijos ir streso lygis. Taigi, mokėti atpažinti ir reguliuoti emocijas svarbu ne tik dėl emocinės, bet ir dėl fizinės sveikatos. Tačiau vaikai ir paaugliai dažnai neatpažįta savo emocijų.
Išbandytas būdas, kaip sumažinti cholesterolį, vartojant „NeoLife“ vitaminus ir maisto papildus
Vaikai nesuvokia, kad emocijos — tai ne tik džiaugsmas ar liūdesys, bet ir būklė, kai esi vienišas ar atstumtas draugų ar kai kažkas negero vyksta su tėčiu ir mama. Neatpažindami savo emocijų ir nesuvokdami, kas su jais vyksta, vaikai pradeda bandyti tas emocijas suvalgyti — nuolatos maistiniai riebalai cholesterolis ir širdies sveikata valgo.
Gerieji riebalai, omega-3, į kūną neina.
- Kaip kovoti su cholesteroliu? - LRT
- Hipertenzijos mkb-10 kodai
Tačiau, jei pakankamo kiekio jų nesuvartojame, norisi daugiau kitokio maisto. Ir jei daugiau suvartojame angliavandenių, jie gali virsti riebalais. Dar viena paauglių antsvorio priežastis — tai darbo ir poilsio režimo nebuvimas.
Labai dažnai vaikai ir paaugliai nesilaiko dienos hipertenzija farmakologinis gydymas — dieną su naktim sumaišo. Vaikams ir paaugliams labai svarbu yra eiti miegoti 22—23 val.
10 produktų, kurie mažina cholesterolio kiekį ir apsaugo kraujagysles
Tačiau iš tiesų paaugliai dažnai eina miegoti labai vėlai. Kitas dalykas, tėvai neretai nori, kad vaikai būtų fiziškai aktyvūs, gyventų sveikai, bet patys to nepropaguoja. Tačiau tik matydami tėvų pavyzdį vaikai gali taip pat pradėti gyventi sveikai.
Iki 12 metų vaikams didžiausias pavyzdys yra tėvai. Idealu, kai ir tėvai, ir sesės, broliai propaguoja sveiką gyvenimo būdą. O priekaištai dėl suvalgyto saldainio ar greitojo maisto gaminio antsvorio turinčiam vaikui nepadės. Geriau jau visiems kartu dėmesingai suvalgyti kokį saldumyną, pasimėgauti, bet paskui vėl grįžti prie sveikatai palankaus maitinimosi. Šiais laikais tai yra ne vien vyresnio amžiaus žmonių problema?
- Kalbos aparato raumenų hipertenzija
- Liaudies vaistų nuo hipertenzijos vyresnio amžiaus žmonėms
- Patikėta širdies namų sveikata
Tai lemia keletas priežasčių. Mokslininkai nustatė, kad padidėjusiam cholesterolio kiekiui ir širdies kraujagyslių ligoms įtaką daro tai, kaip mes buvome maitinami pirmąjį tūkstantį mūsų gyvenimo dienų. Šis laikotarpis apima nėštumą ir dvejus pirmuosius kūdikio gyvenimo metus.
Taigi, svarbu, kuo, laukdamasi kūdikio, maitinosi mama, ir kaip vaikas buvo maitinamas pirmuosius dvejus jo gyvenimo metus. Dėl to reikėtų mokyti jaunas moteris, mamas, kaip svarbu yra subalansuotai maitintis. Tačiau galimybių reguliuoti cholesterolio kiekį vis dėlto yra ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Didelė problema yra tai, kad su maistu gauname per maistiniai riebalai cholesterolis ir širdies sveikata blogųjų riebalų, daugiau omega-6 nei omega-3 riebalų rūgščių. Riebalai yra skirtomi į sočiuosius, mononesočiuosius ir polinesočiuosius riebalus ir kiekvienas turime gauti per dieną jų lygiomis dalimis.
Dažniausiai suvartojame per daug sočiųjų riebalų, tai gyvulinės kilmės riebalai. Pastarųjų gausu taukuose, svieste, kiaušiniuose, mėsoje, pieno gaminiuose.
Galbūt mums atrodo, kad beveik nekepame maisto ar riebiai nevalgome, tačiau mums vis tiek trūksta gerųjų — mononesočiųjų riebalų. Įrodyta, kad mononesočiosios riebalų rūgštys gali sumažinti MTL blogojo cholesterolio ir didinti DTL gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Mononesočiaisiais riebalais pasižymi tokie produktai kaip avokadas ir alyvuogių aliejus. Jų suvartojame per mažai.
Populiariausi
Per dieną reikėtų suvalgyti arba pusę maistiniai riebalai cholesterolis ir širdies sveikata arba bent vieną du šaukštus aukščiausios kokybės pirmo šalto spaudimo alyvuogių aliejaus. Tik toks aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus yra su polifenoliais, kurie saugo nuo uždegimų. Taip pat yra polinesotieji riebalai, tai visiems žinomos riebalų rūgštys omega-3 ir omega Gyvūninės kilmės omega-3 turi riebiosios jūrų žuvys, o augalinio omega-3 šaltinis yra linų sėmenų ir kanapių sėklų aliejai.
Šių riebalų taip pat reikėtų mažiausiai valgomojo šaukšto per dieną, kad bent artėtume prie reikiamo omega-6 ir omega-3 santykio. O jei mes gauname mažai gerųjų, tai yra, mononesočiųjų, omega-3 riebalų, o suvartojame daugiau blogųjų riebalų margarino, transriebalų, kurie susidaro aliejų kaitinimo metu ir yra saldumynuose, ilgo galiojimo maisto produktuose, pusfabrikačiuoseilgainiui didėja cholesterolio kiekis kraujyje.
Tai aktualu tiek vyresnio, tiek vidutinio amžiaus žmonėms, tiek vaikams. Nustačius padidėjusį bendrąjį cholesterolio kiekį, o ypač — blogąjį, pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kokius mes riebalus vartojame, ar mūsų racione ne per daug blogųjų riebalų? Bloguosius riebalus reikėtų stengtis pakeisti šaukštu gero alyvuogių, linų sėmenų ar kanapių aliejaus arba avokadu.
Kalbant apie paauglius, jiems riebalų tikrai reikia. Tačiau paaugliai, kartais ir moterys, baiminasi, kad, jei suvalgys daugiau riebalų, sustorės.
Vienintele priimtina terapija buvo vaistų cholesteoliui mažinti išrašymas ir dietos, griežtai ribojančios riebalų vartojimą.
Tačiau gerieji riebalai su mūsų poodiniais ir vidiniais riebalais neturi nieko bendra. Tačiau, jei pakankamo kiekio jų nesuvartojame, mums norisi daugiau kitokio maisto.
Išeina atvirkštinis procesas. Savo pacientams aš rekomenduoju suvartoti pakankamą kiekį gerųjų riebalų — taip maistiniai riebalai cholesterolis ir širdies sveikata sumažinti ir blogojo cholesterolio kiekį.
Dar viena padidėjusio cholesterolio kiekio priežastis — gaunama per mažai skaidulinių medžiagų, kurių yra grūduose, daržovėse ir vaisiuose. Apie vaisių ir daržovių naudą visuomenė žino, o apie grūdinius produktus — ne visada. Apie juos sklando mitai — esą jų nereikia valgyti dėl gliuteno.
Etaplius - 10 produktų, kurie mažina cholesterolio kiekį ir aps
Tačiau grūdiniai produktai žmogui būtini, tik juos reikėtų rinktis su didesniu skaidulų kiekiu. Šių produktų aš rekomenduoju mažiausiai du kartus per dieną.
- Širdies hipertenzija yra normali
- Hipertenzija vyrams simptomai
- Renovaskulinės hipertenzijos diagnozė
Skaidulinių medžiagų per dieną turėtume suvartoti mažiausiai 24 g, tačiau lietuviai suvartoja tik 17 g. Vaisių, daržovių mes suvartojame pakankamai išskyrus vaikų ir paauglių grupęo grūdų produktų vis dar per mažai. Suaugusiam žmogui reikia suvalgyti 2—2,5 saujas šakniavaisinių daržovių: ridikų, morkų ir panašiai, burokėlių. Jei tai salotos, jų reikėtų trijų saujų. Vienoje saujoje yra apie 3 g skaidulinių medžiagų. Taigi, iš trijų saujų gausime apie 9 g.
Kalbant apie vaisius, jų suaugusiam žmogui daug nerekomenduojama, nes vaisiai turi daug fruktozės, o tai yra natūralus cukrus. Per dieną suaugusiam žmogui reikėtų suvalgyti 1—1,5, tačiau ne daugiau kaip du kumščio dydžio vaisius.
Žinoma, daug kas priklauso nuo asmens fizinio aktyvumo. Fiziškai aktyviam toks kiekis bus per mažas, tačiau vidutinio fizinio aktyvumo žmogui tai turėtų būti riba. Viename kumščio dydžio vaisiuje yra apie 3 g skaidulinių medžiagų.
Taigi, jei suvalgome du kumščio dydžio vaisius — gauname 6 g skaidulų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jei dar 9 g gauname iš daržovių, dar 9 g skaidulų turime gauti iš grūdų. Ryte puikiai tinka dubenėlis mėgstamos košės — grikių, perlinių kruopų ar avižų. Jei renkamės dribsnius, tai turėtų būti viso grūdo dribsniai, arba papildyti košę arbatiniu šaukšteliu avižų sėlenų, kuriose gausu betagliukanų, kurie tarsi šluota išvalo blogąjį cholesterolį.
Svarbiausia taisyklė, renkantis grūdus košei ir duoną, kad g būtų ne mažiau kaip 5 g skaidulinių medžiagų.
