Naktinė hipertenzija yra
Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija. Kas tai yra, kuo gresia ir kaip gydyti pasakoja prof. Žaneta Petrulionienė.
Ryte skauda galvą? Pasimatuokite kraujospūdį!

Dėl to kaltinamas rytinis kraujospūdžio padidėjimas, jis net vadinamas rytine hipertenzija. Žaneta Petrulionienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologė.
Ryte skauda galvą? Pasimatuokite kraujospūdį!
Naktį kraujospūdis turi mažėti Rytinė hipertenzija — tai per didelis kraujospūdis žmogui atsibudus. Pasak docentės Petrulionienės, jeigu kraujospūdžio padidėjimas ryte yra labai akivaizdus ir tai yra dažnas reiškinys, tuomet žmogui padidėja rizika patirti miokardo infarktą.
Jei ryte kraujospūdis padidėjęs, galime įtarti ne tik rytinę, bet ir naktinę hipertenziją.

Sveiko žmogaus arterinis kraujospūdis didžiausias dienos metu. Kai fiziškai ir protiškai dirbama, judama, tuomet dieninis kraujospūdis būna didesnis nei naktinis.

Taip ir turėtų būti. Miegant sveiko žmogaus kraujospūdis turėtų sumažėti.

Visą naktį jis privalo būti mažesnis nei dieną. Tačiau yra tam tikras procentas žmonių, kuriems užmigus kraujospūdis nesumažėja, jis išlieka padidėjęs.
Šis dydis yra dinamiškas, jis ritmiškai auga ir krenta su kiekvienu širdies susitraukimu. Sistolinis kraujo spaudimas atspindi širdies sustraukimo sukurtą spaudimą, o diastolinis — spaudimą kraujagyslyse, kuomet širdis ilsisi. Kraujospūdis kinta paros bėgyje, priklauso nuo mūsų dienos darbų, mitybos ypatumų, žalingų įpročių, streso ir daugybės kitų faktorių. Taip pat jis didėja mums senstant.
Labai nedideliam procentui kraujospūdis naktį išlieka toks pats aukštas, koks buvo dieną. Ypač retais atvejais kraujospūdis miegant gali būti netgi aukštesnis.
Dėl ryto kaltinkite vakarą Šiais metais Europos kardiologų draugija ir Hipertenzijos draugija išleido labai svarbų dokumentą — naujas arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gaires. Šiose rekomendacijose yra keletas naujienų.

Viena iš jų — pacientas kraujospūdį turėtų matuoti ne tik pas gydytoją, bet ir naktinė hipertenzija yra dažniau namuose. Jeigu pacientas gydomas tinkamai, paros metu neturėtų būti didelių kraujospūdžio šokinėjimų. Kadangi dauguma kraujospūdį mažinančių vaistų yra ilgai veikiantys, veikia keletą valandų, kai kurie net visą parą, todėl tinkami intervalai tarp vaistų vartojimo turėtų užtikrinti optimalaus kraujospūdžio išlaikymą visą parą.
Tuomet jiems skauda galvą ir jie tai jaučia.
Aukštas kraujospūdis: kas tai yra, kuo gresia ir kaip gydyti
Jeigu kraujospūdis ryte yra aukštas, vadinasi, buvo nepakankama vakarinio vaisto naktinė hipertenzija yra. Žaneta Petrulionienė. Rytinis kraujospūdis — geras pranašas Jeigu žmogui dar nediagnozuota arterinė hipertenzija, bet ryte jis jaučia padidėjusį spaudimą, tai yra ženklas, kad arterinė hipertenzija vystosi. Žmogus turėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, ar neserga arterinės hipertenzijos liga.
Vienas iš požymių, kad ryte jūsų kraujospūdis pakilęs — prabusti skaudama galva.

Kartais galvos skausmas priverčia prabusti labai anksti, 4—5 val. Pasak doc. Žanetos Petrulionienės, tokiais atvejais labai verta pasimatuoti kraujospūdį namuose, nes po kelių valandų atėjus į gydytojo kabinetą, raudona hipertenzija gali jau būti normalus.
Rytinė arterinė hipertenzija: gydymo svarba Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Pastarojo dešimtmečio tyrimai patvirtino, kad normalios arterinio kraujo spaudimo AKS įvairovės ir hipertenzijos negalima paaiškinti vien tik amžiaus, lyties, antsvorio įtaka, stresu ar netinkama mityba. Šiuo metu nustatyta, jog kraujospūdžio dydžiui turi reikšmės genai, reguliuojantys biologiškai veiklių medžiagų renino ir angiotenzino, adrenerginę sistemą bei natrio ir kalio koncentraciją kraujuje. Teigiama, kad daugiausia kraujospūdį reguliuojančių genų išsidėsto antroje, ketvirtoje bei aštuonioliktoje chromosomose. Normalus kraujo spaudimas sumažina insulto ir koronarinės širdies ligos riziką Sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio pakilimas tiesiogiai susijęs su padidėjusia insulto bei koronarinės širdies vainikinių kraujagyslių ligos rizika. Lietuvoje kasmet įvyksta apie 15 insultų ir užregistruojama apie mirčių nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų.
Tam tikrai daliai žmonių rytais pasireiškia kitokie simptomai, bylojantys apie padidėjusį kraujospūdį: · spaudžia pakaušį.