Vaistažolių preparatai širdies sveikatai. Širdį maitinantys augalai: nuo česnako iki uogų ir žolelių
Vaistažolių preparatai širdies sveikatai sveikatos mokslų universiteto LSMU mokslininkai sukūrė, ištyrė ir patentavo saugų ir veiksmingą antiaritminį preparatą iš vaistinės augalinės žaliavos.
Kada verta pasikliauti vaistais, o kada — vaistiniais augalais? Tokio atsakymo ieško ne vienas žmogus, užpultas įvairių negalavimų. Daugelis augalų yra kaip unikali receptūra, prie kurios neprisilietė žmogaus ranka.
Tai — pirmasis Lietuvoje sukurtas ir tarptautiniu mastu patentuotas natūralios kilmės vaistinis preparatas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos išlieka dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis, daugiausia žmonių miršta sutrikus širdies ritmui.
Juozas Ruolia apie imuninės sistemos naikinimą. IMUNIT
Širdies ritmas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių, tad ir vaistai pacientams parenkami individualiai. Šiuo metu pasaulyje aritmijai gydyti naudojami preparatai dėl skirtingų elektrofiziologinių savybių skirstomi į penkias klases — tačiau šalia tiesioginio antiaritminio poveikio vaistai neretai turi ir šalutinių, nepageidautinų savybių.
LSMU mokslininkų grupė sukūrė ir patentavo saugesnį augalinės kilmės antiaritminį preparatą iš kvapiosios aniužės žolės. Kvapioji aniužė — Lietuvoje aptinkamas stipraus mėtų kvapo vaistinis ir prieskoninis augalas.
Beje, aniužė yra daug kur aptinkamas augalas, kuris žaliuoja ir patvoriuose. Turbūt todėl niekas rimtai ja nesusidomėjo.
Doktorantė L. Moksliniai tyrimai patvirtino, jog naujasis natūralios kilmės preparatas vaistažolių preparatai širdies sveikatai šalina širdies ritmo sutrikimus, gerai išgydyti hipertenziją vaizdo, saugus ir gali būti plačiai naudojamas aritmijai gydyti. Pirmojo Lietuvoje sukurto ir tarptautiniu būdu patentuoto antiaritminio natūralios kilmės preparato išradėjų grupėje, be prof.
Bernatonienės, dirbo LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė, Kardiologijos instituto Membranų biofizikos laboratorijos vyriausieji mokslo darbuotojai Jonas Jurevičius ir Regina Mačianskienė bei Molekulinės kardiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja Sandrita Šimonytė. LSMU mokslininkams atlikus išsamesnius preparato poveikio tyrimus, naująjį gaminį tikimasi sėkmingai naudoti gydant širdies veiklos sutrikimus.
Kasmet Lietuvoje dėl širdies ligų miršta 20 tūkst. Širdies permušimai įvairiai jaučiami, bent kartą gyvenime tai gali patirti kiekvienas žmogus. Bet ką daryti, jei širdis daužosi taip lyg norėtų iššokti? Dėl karantino daugeliui ligonių yra prieinama tik nuotolinė konsultacija. Tačiau nėra lengva nustatyti tikrąją ligos priežastį bendraujant vien telefonu ar virtualioje erdvėje.
Mokslininkų komanda.
