2 laipsnio hipertenzijos slėgis, Kaip laiku pajusti, kad inkstai nebeatlieka savo darbo
Vaistai Ligos aprašymas Arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas.
Skiriama pirminė arterinė hipertenzija, kuriai būdingas ilgalaikis nežinomos kilmės kraujospūdžio padidėjimas. Taip pat yra antrinė arterinė hipertenzija, kuomet pacientas serga kokia nors liga pvz.
Hipodinamiją lydi lėtas metabolizmas - metabolizmas - ir palaipsniui susilpnina visą kūną; druskos perteklius maisto produktuose. Druska provokuoja arterijų spazmą ir išlaiko skystį organizme; antsvoris. Kiekvienas papildomas kilogramas padidina kraujo spaudimą 2 milimetrais gyvsidabrio - mm Hg; staigus oro sąlygų pasikeitimas; genetinis polinkis. Didesnis kraujo spaudimą turinčių asmenų, sergančių pirmojo laipsnio giminaičiais, pavojus susirgti yra tėvas, motina, močiutės, seneliai, broliai ir seserys. Kuo daugiau artimų giminaičių kenčia nuo aukšto kraujospūdžio, tuo didesnė rizika; blogi įpročiai: rūkymas ar piktnaudžiavimas alkoholiu.
Arterinis kraujo spaudimas — tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Kai širdis susitraukdama išstumia kraują slėgis būna didžiausias ir yra vadinamas sistoliniu.
Širdies atsipalaidavimo metu slėgis sumažėja ir vadinamas diastoliniu. Jis kinta priklausomai nuo žmogaus veiklos didėja fizinio krūvio metu, sumažėja ramybėje. Pirmine arterine hipertenzija Lietuvoje serga maždaug trečdalis suaugusiųjų.
Sergamumas didėja priklausomai nuo amžiaus. Rizikos faktoriai Skiriami nemodifikuojami nekeičiami arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: tai genetinės priežastys, amžius ir modifikuojami keičiami rizikos veiksniai: rūkymas, nutukimas, fizinis nejudrumas, alkoholio, riebaus ar sūraus maisto vartojimas.
- Ligą svarbu pričiupti laiku, bet ar įmanoma?
- Hipertenzija, kokios yra liaudies vaistų priežastys
- Kraujo spaudimas — tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, nes širdis, kaip siurblys, išstumia kraują tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus.
Simptomai Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Gali pasireikšti nespecifine klinika — anksti ryte atsirandantis galvos skausmas, sumažėjasntis aukščiau pakėlus galvūgalį, taip pat žmogus gali jausti galvos svaigimą, spengimą ausyse, skausmą širdies plote, kartais būti nervingas. Anksti nediagnozavus ir nepaskyrus tinkamo gydymo, po m. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai tenka stipriau dirbti, todėl laikui bėgant padidėja kairysis skilvelis.
Vystosi kraujagyslių pažeidimas aterosklerozėatsiranda hipertenzinis inkstų ir akių pažeidimas. Gali atsirasti krūtinės angina ar ištikti miokardo infarktas.
Aukšto slėgio pavojus
Klasifikacija Arterinė hipertenzija suskirstyta į atitinkamus sunkumo laipsnius. Laipsnio nustatymas yra vienas iš kriterijų pasirenkant gydymo taktiką. Papildomos informacijos suteikia paties žmogaus arterinio kraujospūdžio matavimas namuose 2 laipsnio hipertenzijos slėgis, dieną ir vakare. Pacientas žymi kraujo spaudimo rodmenis kelias savaites, paskui duomenis pateikia gydytojui.
- Hipodinamiją lydi lėtas metabolizmas - metabolizmas - ir palaipsniui susilpnina visą kūną; druskos perteklius maisto produktuose.
- Pasekmės sveikatai išsiplėtusi širdis
- И мне думается, помочь найти его можете .
Nustačius arterinę hipertenziją 2 laipsnio hipertenzijos slėgis ištirti galimai šios ligos pažeistas organų sistemas.
Gydymas Diagnozavus arterinę hipertenziją gydytojas įvertina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tuomet paskiria atitinkamą gydymą. Svarbus nemedikamentinis gydymas — rizikos veiksnių modifikavimas.
Įrodyta, kad vien pakeitus gyvenseną, sistolinį kraujo spaudimą galima sumažinti net 5 mmHg, o diastolinį mmHg. Kitas gydymo etapas — tinkamas medikamentų nuo arterinės hipertenzijos paskyrimas. Ligai gydyti vartojamos šios antihipertenzinių vaistų grupės: tiazidiniai diuretikai, AKF inhibitoriai, β-blokatoriai, Ca kanalų antagonistai, angiotenzino receptorių blokatoriai.
Ligą svarbu pričiupti laiku, bet ar įmanoma?
Galimas gydymas vienu ar keliais preaparatais iš skirtingų vaistų grupių. Tinkamą gydymą gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs ligos sunkumą. Virginijus Šapoka Vilniaus Universitetas Medicinos fakultetas Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas.
