Kas yra hipertenzija ir jos pasekmės
Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais.
Arterinė hipertenzija. Jos prevencija
Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais mmHg.
Ją nulemia sustandėjusios, nepakankamai elastingos arterijos. Dėl to padidėja ne tik sistolinis, bet ir pulsinis kraujospūdis — t. Senyviems žmonėms negalima sumažinti kraujospūdžio staiga, nes gali pablogėti smegenų kraujotaka.
- Hipertenzija – Vikipedija
- Mityba hipertenzija sveikata
- Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.
- Ligą svarbu pričiupti laiku, bet ar įmanoma? - VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
- Hipertenzija ir hipertoniškumas
- Hipertenzija қazaқsha
- Receptai, naudingi hipertenzijai gydyti
- Hipertenzijos sukeltas slėgis
Sergantiesiems koronarine širdies liga pavojingas staigus diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas, nes tuomet nepakankamai kraujo priteka į koronarines kraujagysles, gali pasireikšti krūtinės angina.
Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties iki 90 proc.
Ryšys tarp AKS dydžio ir širdies ir kraujagyslių ligų yra tiesioginis — tiek sistolinio, tiek diastolinio AKS padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl itin svarbu koreguoti rizikos veiksnius, didinančius AKS, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Prevencija Visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2—4 kartus per metus.
Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Išaiškinta daug vidinių organizmo mechanizmų, nulemiančių kraujospūdžio padidėjimą: simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, arterijų vidinio dangalo endotelio funkcijos sutrikimas, druskos beiu skysčių susikaupimas organizme ir t.
Retai kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos apie 10 proc. Iš visų rizikos veiksnių labiausiai kenkia rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas agresyvus, konkuruojantis.
Hipertenzija
Nereikėtų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį. Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du jo pakilimai — tai dar ne liga.
Taip gali atsitikti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi.
Dėl to neretai išsigąstama. Geriausia, kad atliktų ne gydytojas, o slaugytoja. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzijaKai kuriems pacinetams būdinga paslėpta maskuota hipertenzija — kai gydytojo kabinete kraujospūdis yra normalus, o namuose — padidėjęs.
Tai įvertinti galima matuojant kraujospūdį namuose arba monitoruojant jį visą parą specialiu aparatu.
Arterinė hipertenzija
Ypač rizikingas naktinis kraujospūdžio pakilimas. Naktį miegant kraujospūdis turi kristi, tačiau daliai pacientų jis arba nepakankamai sumažėja, arba nesumažėja visai. Naktinė hipertenzija ypač žalinga vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims. Sistolinis kraujospūdis yra ne mažiau galingas rizikos faktorius už diastolinį, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
Įrodyta, kad izoliuota sistolinė hipertenzija didina KŠL ir insulto riziką. Taip pat yra duomenų, kad pulsinis spaudimas skirtumas tarp sistolinio ir diastoliniokurį labiausiai nulemia arterijų standumas, taip pat yra kas yra hipertenzija ir jos pasekmės prediktorius.
Visa tiesa apie cholesterolį
Ar padidėjęs kraujospūdis, ar kas yra hipertenzija ir jos pasekmės, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį.
Aukštas kraujospūdis
Nustačius jo padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nėra sudėtinga ir kiekvienam prieinama. Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį? Prieš tai patartina nerūkyti, negerti stiprios kavos, pailsėti bent 5, o dar geriau minučių, nevartoti kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo žastas širdies aukštyje.
Hipertenzija – „nebylioji žudikė“
Aparato manžetė turi būti tinkamo pločio 80 proc. Fonendoskopo galvutė dedama alkūnės linkyje virš arterijos. Į manžetę pučiamas oras tol, kol arterijoje visiškai sustabdoma kraujo tėkmė išnyksta pulsas. Tuomet spaudimas manžetėje viršija spaudimą arterijoje. Toliau lėtai iš manžetės oras išleidžiamas, stebint manometro parodymus ir klausantis fonendoskopu kraujo pulsavimo garsų.
Namų sąlygomis patogiausi automatiniai aparatai, po mygtuko paspaudimo patys pripučiantys manžetę ir parodantys ekranėlyje ne tik kraujospūdį, bet ir pulso dažnį. Nepatyrusiems matuotojams gali pasitaikyti matavimo klaidų. Geriausiai, kad pirmą kartą pacientas tai atliktų gydytojo ar medicinos sesers priežiūroje.
Širdies sveikatos nerimas jis nepasitiki savo aparato parodymais, patartina atsinešti prietaisą ir pasitikrinti medikams padedant. Matuoti reiktų porą kartų dienoje visuomet toje pačioje rankoje: ryte tik pabudus bazinis kraujospūdis ir vakare po darbo dienos. Paprastai kraujospūdis šiek tiek didesnis dešinėje rankoje skirtumas iki 10 mmHgkairiarankiams gali būti didesnis kairėje.
Išsamiau kraujospūdį galima ištirti specialiu kompiuteriniu aparatu, kuris pritvirtinamas visai parai paros kraujospūdžio monitoravimas.
