Neurozės su hipertenzija gydymas, Naujienos apie sveikatą

Pinterest Širdies ir kraujagyslių ligos — itin klastingos ir kasmet visame pasaulyje pasiglemžia neįtikėtinai daug gyvybių.

Sergant širdies neuroze, paprastai pasireiškia simptomai, būdingi širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms: - pradeda trūkti oro; - žmogus negali iki galo įkvėpti dėl diafragmos ir kitų kvėpavimo raumenų spazmų ar sutrikimų; - sergantieji vengia didelio žmonių sambūrio, renkasi vietas prie lango ar durų; - ligonius vargina silpnumas, jaučiamas nuovargis ir jėgų trūkumas, kuris neišnyksta net ir pailsėjus.

Vienas labiausiai paplitusių susirgimų, susijusių su širdies veiklos pakitimais — arterinė hipertenzija. Nors ši liga vis dar laikoma garbaus amžiaus žmonių susirgimu, medikai pastebi, kad arterinė hipertenzija užklumpa vis jaunesnius: padidėjęs kraujospūdis gali būti nustatomas net ir vaikystėje ar paauglystėje.

Žmonėms dažnai trūksta informacijos apie hipertenzijos grėsmę, tad į kraujospūdžio pakitimus dažnai namų gynimo priemonės širdies sveikata kaip į rimtą problemą.

Kas yra arterinė hipertenzija? Arterinė hipertenzija — tai liga, pasireiškianti padidėjusiu kraujospūdžiu.

Šis susirgimas yra itin paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši širdies liga diagnozuojama tuomet, kai kai sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis negu mm Hg arba diastolinis kraujo spaudimas — didesnis nei 90 mm Hg.

Širdis ne visuomet siunčia aiškų signalą — arterinė hipertenzija iš pradžių gali nepasireikšti jokiais specifiniais simptomais.

Daugeliu atvejų ligos pradžioje žmonės jaučiasi sveiki, todėl arterinė hipertenzija dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujospūdį. Ligos išsivystymą sąlygoja įvairūs išoriniai ir genetiniai veiksniai: Amžius didžiausia grėsmė iškyla sulaukus 55 — 65 metų ; Širdies ir kraujagyslių ligų atvejai šeimoje; Rūkymas, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai; Nesaikingas druskos vartojimas; Antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka; Cukrinis diabetas.

Neurozė ir isterija. Ligos eiga Ligos eiga labai priklauso nuo jos tipo, asmens savybių, charakterio, ligos trukmės, noro pasveikti. Dažniausiai liga išsivysto po patirto didelio emocinio arba fizinio streso. Susirgimas gali progresuoti arba išlikti toks pats. Negydomas jis retai praeina savaime.

Negydant arterinės hipertenzijos, storėja širdies raumuo, palaipsniui iškyla grėsmė susirgti širdies nepakankamumu, o dėl nuolat padidėjusio kraujospūdžio ženkliai išauga miokardo infarkto, insulto bei inkstų ligų rizika.

Sergant hipertenzija, širdžis alinama, jai tampa vis sunkiau dirbti, taip pat daroma žala kraujagyslėms, todėl ilgainiui gali išsivystyti organų nepakankamumas.

Vegetacinio pasiskirstymo sutrikimas: simptomai, priežastys, gydymas Hipertenzija Vegetatyvinė disfunkcija yra funkcinių sutrikimų kompleksas, kurį sukelia kraujagyslių tonų reguliavimas ir dėl kurio atsiranda neurozė, arterinė hipertenzija ir gyvenimo kokybės pablogėjimas. Šiai būklei būdinga normalios laivų reakcijos į įvairius dirgiklius praradimas: jie yra labai susiaurinti arba išplėsti. Tokie procesai sutrikdo bendrą asmens gerovę. Pirmieji distonijos pasireiškimai pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje, dažniausiai pasireiškia metų amžiaus.

Dažniausiai pakenkiama organams, kurie turi gausiausią kraujagyslių tinklą — smegenims, akims, inkstams. Kaip kovoti?

Jeigu jums buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, būtina suvokti, kad tai — lėtinė liga, su kuria gali tekti kovoti visą likusį gyvenimą. Net ir pajutus savijautos pagerėjimą, būtina ir toliau vartoti medikų paskirtus vaistus ir paisyti šia liga sergantiems žmonėms taikomų rekomendacijų, nes gydymas efektyvus tik tuomet, jeigu stengiamasi pašalinti ligą sukeliančius rizikos veiksnius.

Europos kardiologų draugija išskiria šias pagrindines taisykles, kuriomis kasdieniame gyvenime turėtų vadovautis visi sergantieji arterine hipertenzija: Nevartoti alkoholio ir nerūkyti, nes šie žalingi įpročiai dažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą; Atsisakyti druskos, ar bent jau sumažinti suvartojamą kiekį iki 5 — 6 g per parą; Atidžiai planuoti savo maisto racioną: nevalgyti itin riebių maisto produktų, vengti aštrių prieskokių, rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų ir gerti pakankamą skysčių kiekį ir valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių; Esant antsvoriui, pasitarti su specialistu, neurozės su hipertenzija gydymas sumažinti kūno masę, nes riebalais pavirtęs energijos perteklius skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi; Širdies ir kraujagyslių ligos — itin klastingos ir kasmet visame pasaulyje pasiglemžia neįtikėtinai daug gyvybių.

Europos kardiologų draugija išskiria šias pagrindines taisykles, kuriomis kasdieniame gyvenime turėtų vadovautis visi sergantieji arterine hipertenzija: Nevartoti alkoholio ir nerūkyti, nes šie žalingi įpročiai dažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą; Atsisakyti druskos, ar bent jau sumažinti suvartojamą kiekį iki 5 — 6 g per parą; Atidžiai planuoti savo maisto racioną: nevalgyti itin riebių maisto produktų, vengti aštrių prieskokių, neurozės su hipertenzija gydymas cukraus, saldžių gėrimų ir gerti pakankamą skysčių kiekį ir valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių; Esant antsvoriui, pasitarti su specialistu, kaip sumažinti kūno masę, nes riebalais pavirtęs energijos perteklius skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi; Bent pusvalandį per dieną skirti fiziniam aktyvumui.

Šiuolaikiniai žmonės vis mažiau juda tiek darbe, tiek laisvalaikio metu, tad svarbu kiek įmanoma daugiau laiko skirti sportui, nes tai padeda sumažinti neurozės su hipertenzija gydymas ir kraujagyslių ligų riziką; Stengtis sumažinti patiriamo streso lygį, pakankamai miegoti ir kiek įmanoma daugiau laiko praleisti gryname ore.

Medikų teigimu, kiekvienas arterine hipertenzija sergantis pacientas turi ryžtis gyvenimo būdo pokyčiams, nes tai gali padėti suvaldyti šią ligą — pristabdyti jos vystymąsi ir išvengti skaudžių pasekmių. Kovokite neurozės su hipertenzija gydymas savo širdies sveikatą — net ir turint padidėjusį kraujospūdį, asmeninės pastangos ir reguliariai atliekami tyrimai padės jaustis geriau ir gyventi kokybišką gyvenimą.

Bent pusvalandį per dieną skirti fiziniam aktyvumui.

Naujausi įrašai.